Žalioji arbata - tai pati seniausia ir "tikriausia" arbata. Būtent žalioji arbata Rytuose yra laikoma tikrąja arbata. Juodoji arbata anksčiau Kinijoje buvo laikoma prastesnės kokybės ir buvo gaminama tik eksportui. Vakaruose atvirkščiai - populiaresnė yra juodoji arbata.

Žalioji arbata auga ant to paties augalo kaip ir juodoji arbata. Pagrindinis skirtumas - apdorojimas. Žalioji arbata nefermentuojama, o tik išdžiovinama.

Trumpesnis apdorojimo laikas suteikia žaliajai arbatai švelnesnį aromatą bei subtilesnį skonį. Žaliosios arbatos skonis gali būti apibūdinamas kaip gaivus, lengvas, su žolės prieskoniu.

Ne visa žalioji arbata yra vienodo skonio. Įvairių rūšių žaliosios arbatos skonis šiek tiek skiriasi tarpusavyje. Vienos rūšies arbata turi šiek tiek saldumo, kitos - kartumo prieskonį.

Žalioji arbata yra kilusi iš Kinijos, šios šalies gaminama arbata sudaro apie 70 procentų viso pasaulinio arbatos eksporto. Nemažai kokybiškos žaliosios arbatos eksportuoja ir Japonija.

Pagrindinės kiniškos žaliosios arbatos rūšys:

Dardžilingo: tai viena brangiausių ir kokybiškiausių arbatų, auginama aukštai himalajų kalnų šlaituose. Dėl stiprios kalnų saulės ir žemos naktinės temperatūros arbatos krūmai auga įpatingai lėtai, todėl ši arbatos rūšis pasižymi savitu ypač švelniu aromatu.

Drakono perlas: tai labai reta ir brangi arbata, susukama rankomis iš žalių arbatos lapelių bei dar neišsiskleidusių sidabrinių pumpurėlių.

Gunpowder: tai žliosios arbatos rūšis, gaminama lapelius tarp pirštų susukant į tvirtus kamuoliukus.

Japoniškos arbatos:

Sencha: tai dažniausiai Japonijoje vartojama arbatos rūšis ilgais, plokščiais lapais, gaminama iš pirmo ir antro skynimo lapelių.

Bancha: tai vėlyvesnė, švelnesnio skonio bei stambesniais lapeliais trečio bei ketvirto skynimo arbata.

Matcha: tai miltelių pavidalo arbata, dažnai naudojama arbatos ceremonijose.

Gyokuro: tai garsiausia ir vertingiausia arbatos rūšis. Savaitę prieš nuimant derlių arbatos krūmams sudaromas pavėsis iš ryžių pluošto ar folijos. Tokioje arbatoje yra didesnis kiekis kofeino ir mažiau taninų.

Žalioji arbata paruošiama užpilant ją karštu, bet ne verdančiu vandeniu. Kuo aukštesnė arbatos kokybė, tuo mažesnės temperatūros vanduo naudojamas.